2015m. audito ataskaita

Grįžti atgal

2015 m. spalio mėnesį elektroninėje erdvėje buvo atliktas platusis auditas pagal 2014 m. Kauno neformaliojo švietimo mokyklų veiklos kokybės išorinio vertinimo tvarkos aprašą. Apklausoje dalyvavo mokytojų taryba, grupių tėvų aktyvo atstovai, įstaigos taryba. Buvo išdalinta 17 anketų, suskaičiuoti rezultatai.
Geriausiai įstaigoje vertinami šie veiklos rodikliai:
1.1.1. vertybės;
2.1.1. ugdymo programos;
2.1.2. ugdymo turinio planavimas;
2.1.3. ugdymo(si) aplinkos, priemonių atitiktis vaikų amžiui ir poreikiams;
2.2.2. vaikų dalyvavimas;
2.2.3. vaiko globa ir saugumas;
5.3.3. patalpų naudojimas;
Silpniau vertinti šie veiklos rodikliai:
1.2.2. informacija apie įstaigos veiklą;
2.3.2. vaikų pažangos ir pasiekimų vertinimo rezultatų panaudojimas;
4.1.1. tėvų dalyvavimas vaikų ugdymo(si) procese.

2015-2016 m. m. įstaigos giluminiam auditui pasirinktas rodiklis 4.1.1. tėvų dalyvavimas vaikų ugdymo(si) procese.
Naudodamiesi 2005 m. ikimokyklinio ugdymo mokyklos vidaus audito metodikos pagalbinio rodiklio 2.4.1 šeimos įtraukimas į vaikų ugdymo(si) procesą mokykloje iliustracijomis:
4 lygis – mokykloje yra veiksminga šeimos įtraukimo į ugdymo procesą sistema, tėvai aktyviai ir prasmingai dalyvauja ugdymo procese
2 lygis – mokykla taiko formalius, šeimai tik iš dalies priimtinus įtraukimo metodus ir formas, tėvai prisideda formaliai.
Buvo sukurta anketa, kuri aptarta įstaigos taryboje, elektroninė anketos „Ikimokyklinės ugdymo įstaigos dalyvių bendradarbiavimo ypatumai kaip kokybės valdymo veiksnys” versija buvo išsiųsta grupių tėvų aktyvo atstovams.
 Apklausoje dalyvavo 24 tėvai. Gauti rezultatai aptarti mokytojų tarybos posėdyje.
Išvados.
Priimtiniausi tėvų ir pedagogų bendradarbiavimo būdai: mokymai tėvams, projektinė veikla, tėvų idėjos vaikų veiklai, vaikų pasiekimų vertinimas, bendros ekskursijos, išvykos, susirašinėjimas el. paštu, elektroninėje erdvėje. Sėkmingą pedagogų ir tėvų bendradarbiavimą įstaigoje sąlygoja – pedagogo noras bendrauti it bendradarbiauti, tėvų domėjimasis grupės gyvenimu, draugiški santykiai su pedagogais ir specialistais, susiformavusi grupės tėvų bendruomenė.
Problemos, kurios labiausiai apsunkina tėvų ir pedagogų bendradarbiavimą: kartais nesuderinami reikalavimai, kuriuos išsikelia tėvai ir pedagogai, laiko stoka, tėvų užimtumas, grupės tėvų bendruomenės pasyvumas.
Kad tėvai prasmingai dalyvautų ugdymo(si) procese reikia naudoti patrauklias tėvams bendravimo formas ir būdus: visos grupės turi efektyviau panaudoti elektronines informavimo priemones, dažniau rengti diskusijas įvairiais, aktualiais veiklos klausimais tėvams, tėvų aktyvesnis dalyvavimas stebint, atpažįstant bei vertinant ką vaikas žino, supranta ir geba, išsiaiškinant tolesnio ugdymosi poreikius, kasmet dalyvaudami vaikų pasiekimų vertinime, tėvai bus suinteresuoti stebėti ugdymo procesą, veiklą ir dalyvauti ugdymo proceso tobulinime.